- žiaugčioti
- žiáugčioti, -ioja, -iojo Š, FrnW, NdŽ 1. intr. Pns, Gž, VšR, Drsk, Rdm, Sem, Kp, Krč, Sl, Krs, Paį, Pln, Tv pykinant su garsu tąsytis: Ko taip žiáugčioji, a širdis pyksta? Krš. Pradeda žiáugčiot, turbūt vems Skrd. Žiáugčiojau žiáugčiojau, kol susivėmiau Šv. Ko čia žiáugčioji, ben apsirijai? Slnt. Kap daug privalgiau, tai pradė[ja]u žiáugčiot Rš. Žiáugčioja žiáugčioja žuvų pavalgius Klt. Priėdė kleckų i žiáugčio[ja] Trš. Nežiaugčiok prie stalo, eik šalin Alk. Valgyk gražiai, – ale kai pradės žiáugčiot, mėčiakotis prie stalo Lel. Prisdėj[o] vaikas pilnus nastrus bulbų, o dabar žiáugčioja Pls. Norėjau įduot [vaikui] šermukšnių su medum, ale žiáugčiot pradėjo, rėkia, kad apsivems Svn. Buvo pagėręs ir pradėjo žiáugčiot Dbk. Rūkyk rūkyk, ar neimsi žiáugčiot An. Kap an tos mėsos pažiūrėjau, tep man susbridino toj mėsa, kad net žiaugčiot ėmiau Lš. I tiek gi aš negaliu važiuot mašina, ką suvis, tik žiáugčioju, i viskas Ml. Marikei bežiáugčiojant, išbėgo motyna ir kad ims tvatinti par nugarą Varn. Žiáugčioja žiáugčioja, kap prieš smertį DrskŽ. Atsisėdo, pradėjo kap i žiáugčiot ir numirė Gs. Šuo paspringo kaulu, tai dabar žiáugčioja Pžrl. Bruk oran, katinas vėl žiáugčioja Sdk. Žiáugčioji kaip katinas, bulbės užėdęs Krš. Ko žiaugčioji kap lepšių persiėdęs Plv. Ko žiáugčioji kap miesčionis, kirmėlę apdabojęs Rod. Žiáugčioji kaip šuo, subindešrių priėdęs Vkš. Ot ir žiáugčios kap galvijas Lp. Žiáugčiot norias nuo tokių žodžių Pl. Katė žiaugčioja prieš blogą orą LMD. Katinas žiáugčioja – bus lytaus Skr. Laivas siūbavo, braškėjo, o žmonės vaikščiojo it mirtinai nusigėrę, tvarstydamiesi sienų ir vienas kito, žiaugčiojo, vėmė ir nerado sau vietos J.Mik. Mano draugės žiaugčiodamos išlakstė Žem. | prk.: Dabar jau nė vaikio, nė mergės neprabavok samdyti: tokią algą atlups, ka žiáugčiosi vien Slnt. ^ Vaikas žiojas, o auklė žiáugčio[ja] Šts. 2. intr. Rt, Lkv, Up žagsėti: Ans kaip sušąla, žiáugčio[ja] J. Žiáugčio[ja], kad kas minavo[ja] arba suvalgai rūgštai J. Užgerk vandens ir parstosi žiáugčioti Skd. Nežiáugčiok, jug aš nepavydu Slnt. Žiáugčioju, keika muni kaži kas Akm. Bet dar blogesni yra tie, kurie garsiai žiaugčioja ir šnypščia nosį Pč. 3. intr. gaudyti orą, žiopčioti: Burnos nesudaro, kosti, žiáugčio[ja] Klt. Žiáugčio[ja] kaip žuvis vandens netekusi Sg. 4. intr. prk. prieštaraujant kalbėti: Pasiuto visi, žiáugčio[ja] priš valdžią šioks toks Krš. Toksai krupis, žiáugčio[ja] savo, i tiek – tokie laikai Krš. 5. tr. prk. neaiškiai kalbėti, blerbėti: Ką ten vepi, ką žiáugčioji: sakyk, ka sakai Krš. Kaži ką rūsiškai žiáugčiojo, gerai nesupratau Krš. 6. intr. prk. tarpais loti, viaukčioti: Ko tas šuniūkštis teip žiáugčioja? RdN. \ žiaugčioti; išsižiaugčioti; nusižiaugčioti; pažiaugčioti; prižiaugčioti; sužiaugčioti
Dictionary of the Lithuanian Language.